Senovės Pietų Amerikos kultūros gerbė kakavą kaip šventą dievų vaisių. Unikalūs jo junginiai padeda kūnui, nervų sistemai ir emociniams bei psichiniams receptoriams atsipalaiduoti ir atsiverti platesnei savęs suvokimui. Tokia susitelkimo būsena išlaikoma ilgiau nei įprastai, taip padedant įsitraukti į gilų vidinį procesą.
Nors kakavoje nėra nieko psichodelinio ir ekstremalaus, jis sustiprina natūralų džiaugsmą mumyse ir atveria mūsų širdį meilingesniam bendravimui su savimi ir aplinkiniais žmonėmis.
Pirmoji kakavos „aukšto“ stadija – smegenyse išskiriamas endorfinų (natūralių hormonų, kurie malšina skausmą ir teigiamai veikia mūsų nuotaiką) srautas, pripildantis kūną energijos kartu su euforijos ir levitacijos pojūčiu. Tada organizmas suskaido kakavoje esantį magnį, kuris padeda atpalaiduoti raumenis ir nervų sistemą.
